Aleksandrs Kuzmins.

© 2010 Aleksandr Ivanov

(Berlynas) – Lietuvos institucijos uždraudė Latvijos žmonių teisių gynėjui penkerius metus atvykti į Lietuvą  vykdyti savo veiklos, šiandien pranešė „Human Rights Watch“.

Aleksandras Kuzminas (Aleksandrs Kuzmins) pasakojo „Human Rights Watch“, kad jam buvo pranešta apie draudimą 2015 m. rugpjūčio 24 d., kai jis atvyko į Lietuvos pajūrio miestą Klaipėdą dalyvauti tarptautinėje konferencijoje. Kuzminas yra Latvijoje įsikūrusio nevyriausybinio žmogaus teisių komiteto (LŽTK), dirbančio su Latvijos etninėmis mažumomis, įskaitant jų teisinį statusą ir teises į aprūpinimą būstu, narys.

„Demokratinėse visuomenėse žmogaus teisių gynėjai vaidina svarbų vaidmenį, - teigia „Human Rights Watch“ Europos ir Centrinės Azijos tyrinėtoja Tanya Cooper (Tania Kuper). - Lietuvos institucijos neturi jokio teisinio pagrindo kištis į A.Kuzmino teisėtą darbą žmogaus teisių srityje.“

Jungtinių Tautų ir Europos teisės normos gina žmogaus teisių gynėjų teises į jų veiklą, - sakė  „Human Rights Watch“ tyrinėtoja. - Lietuvos institucijos turi nedelsiant atšaukti draudimą ir vykdyti savo įsipareigojimus.“

Kuzminas nurodė, jog rugpjūčio 24 d., jam vos išėjus iš Klaipėdos autobusų stoties, jį sustabdė du pasienio tarnybos pareigūnai, kurie pradėjo klausinėti, kur jis vyksta ir dėl kokių priežasčių jis atvyko į Lietuvą, taip pat buvo patikrinti jo lagaminai. Jie pranešė Kuzminui, kad Lietuvos institucijos yra priėmusios sprendimą, draudžiantį jam atvykti į šalį penkerius metus – iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. Jie įspėjo, kad šis turi  išvykti iki dienos pabaigos, priešingu atveju bus suimtas. Jis nedelsdamas išvyko iš Lietuvos.

Pasienio tarnybos pareigūnai įteikė Kuzminui pranešimą, kuriame nurodyta, nepaaiškinant išsamiau, kad jam uždrausta atvykti į Lietuvą ir būti jos teritorijoje vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnio 21 dalimi. Jame nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybės piliečiui gali būti uždrausta atvykti, „jei jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.“

Atvykus kitiems dviem konferencijos dalyviams – Latvijos piliečiui ir Latvijos gyventojui – taip pat buvo atskirai pranešta apie draudimą jiems atvykti į šalį.

Konferencija „Etnonacionalizmas – grėsmė saugumui ir stabilumui pasaulyje”, kurioje jie turėjo dalyvauti, turėjo įvykti rugpjūčio 25 ir 26 dienomis, kai kuriems dalyvaujant nuotoliniu būdu. Jis nurodė, kad dėl draudimų atvykti konferencija buvo sutrumpinta iki vienos dienos.

„Human Rights Watch“ įsitikinimu, sprendimas uždrausti atvykti į šalį buvo priimtas nesilaikant ES įstatymų, o ypač ES  direktyvos dėl asmenų teisės laisvai keliauti (2004/38/EB), kuria užtikrinama ES piliečių teisė laisvai keliauti ir gyventi kitose ES šalyse.

Nors direktyvoje nurodytos išimtys, susijusios su valstybės saugumu esant tam tikroms aplinkybėms, joje reikalaujama, kad šalis pateiktų draudimo priežastis  ir informuotų asmenį apie tai jam suprantama kalba bei apie  galimybes teikti apeliaciją raštu.

Kuzminui įteiktas pranešimas apie draudimą atvykti buvo pateiktas tik lietuvių kalba, kuria jis nekalba.  Pranešime nebuvo nurodyta, nei kuo vadovaudamosi Lietuvos institucijos priėmė sprendimą uždrausti jam atvykti, nei informuojama apie galimybes pateikti apeliaciją.

Migracijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, rugsėjo 14 d. atsakydamas į „Human Rights Watch“ užklausą, nurodė, kad Kuzminas anksčiau negavo sprendimo uždrausti jam atvykti į šalį kopijos, nes „nebuvo žinoma jo gyvenamoji  vieta“.  

Kad sužinotų, ką jis yra padaręs, kad būtų laikomas rimta grėsme Lietuvos valstybiniam saugumui ir viešajai tvarkai, - nurodoma laiške, - Migracijos Departamentas reikalauja, kad Kuzminas atsiųstų prašymą gauti tokį dokumentą ir „asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notarine ar jai prilyginta forma“.  Vyriausybė atsisakė komentuoti sprendimą uždrausti Kuzminui atvykti į šalį, grįsdama asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, ir neatsakė į prašymą pakomentuoti dėl šio sprendimo suderinamumo su ES laisvo judėjimo įstatymu.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (angl. OSCE) Gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų Europoje pabrėžiamas šalies įsipareigojimas gerbti žmogaus teisių gynėjų teisę laisvai judėti ir raginama, kad oficialūs asmenys paremtų jų veiklą suteikiant praktinę pagalbą jų šalių teritorijose.

JT žmogaus teisių gynėjų deklaracijoje ne tik reikalaujama, kad šalyse būtų skatinama pagarba žmogaus teisių gynėjams ir remiama jų veikla, bet ir įpareigoja šalis imtis visų būtinų priemonių, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo  yra apsaugotas nuo persekiojimo už teisėtą veiklą žmogaus teisių srityje. Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Zeidas Raadas al Huseinas (Zeid Ra'ad Al Hussein) neseniai perspėjo, kad jei šalys nesilaikys savo įsipareigojimo ginti žmogaus teisių gynėjų aktyvistų, jos „pakenks savo nacionaliniam saugumui, valstybės gerovei ir bendrajai pažangai.“

„Lietuvos institucijos turi atšaukti draudimą Kuzminui atvykti ir ištirti, kodėl šis sprendimas buvo priimtas“, - sakė Kuper (Cooper). – Kuzminui turi būti leidžiama tęsti savo darbą be perdėto ir savavališko įsikišimo."